Kas yra kriptografijos karai

Šifravimo karai - tai neoficialus terminas, kuriuo vadinami JAV ir jų sąjungininkių vyriausybių bandymai apriboti visuomenės ir užsienio šalių prieigą prie stiprios kriptografijos, siekiant išvengti nacionalinių žvalgybos agentūrų iššifravimo.
Šių veiksmų tikslas yra aiškus: niekas ir jokia valstybė negali pasikliauti šifravimo metodais, kurių neįveikia nacionalinės šnipinėjimo agentūros. Dėl to niekas nebūtų apsaugotas nuo tokių agentūrų, kaip NSA, CŽV ar FTB, šnipinėjimo. Ši sąlyga kyla iš sudėtingo istorijos laikotarpio - Šaltojo karo. Viena vertus, Vakarų blokas siekė apsaugoti savo ryšius ir neleisti Rytų blokui įsigyti patikimų šifravimo technologijų. Kita vertus, jie norėjo padaryti tą patį. Abi stovyklos tuo pat metu siekė šnipinėti viena kitą, ieškodamos būdų, kaip nulaužti jų sistemas. Ši aplinkybė paskatino neįprastus atsakymus.
Per pirmąjį kriptografijos karą, vykusį praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, privatumo gynėjai ir saugumo ekspertai kovojo prieš plačią JAV kriptografijos eksporto kontrolę ir tikslingą šifravimo silpninimą. Dėl šio konflikto rezultatų pirmiausia kaltas vis platesnis šifravimo metodų naudojimas ir prieinamumas, taip pat pasaulinė e. prekybos plėtra. Stevenas Levy, buvęs "Newsweek" vyriausiasis technologijų korespondentas, kuris 2001 m. tiesiog parašė knygą apie pirmąjį kriptografijos karą, apibendrino rezultatą penkiais žodžiais: "
2013 m. atskleidus E. Snowdeno informaciją, pasaulį apėmė antrasis kriptografijos karas, kuris tęsiasi iki šiol. Šiuo metu nesutariama dėl to, ar vyriausybinės agentūros turėtų turėti neribotą prieigą prie ryšių duomenų ir galimybę atrakinti asmeninius elektroninius prietaisus.
Į tam tikrą kriptografijos karą galime įtraukti vyriausybių pastangas, kad tokios programos kaip "WhatsApp" ir "Telegram" būtų iššifruotos ir jos galėtų pasiekti pokalbius. Pavyzdžiui, "WhatsApp" yra užšifruota nuo galo iki galo, o tai reiškia, kad jokia trečioji šalis (net ir vyriausybė) negali jos perskaityti ar pasiekti.